Populiarus moterų žurnalas “Ieva” paprašė parašyti straipsnį apie Provansą – kuo galėtų būti artimas Provanso ir lietuviškas stilius. Straipsnį planavo iliustruoti mano kurto Provanso stiliaus interjero nuotraukomis. Žinoma, žurnalistai straipsnį pakeis pagal jų žurnalo reikalavimus, bet aš jiems nusiunčiau štai ką:

——–

Patogiai įsitaisęs Prancūzijos pietuose, alyvmedžių giraičių ir levandų laukų apsuptyje plyti senasis Provansas, kiekvienais metais sutraukiantis daugybę turistų, romantikų, įsimylėjėlių ir gamtos mylėtojų. Jo žemė nugairinta vėjo ir deginančios saulės, o ore tvyro eukaliptų, levandų ir apelsinmedžių kvapų mišinys.

P1070839

Namai Provanse kresni, storomis vietinio akmens sienomis, stogai – raudonų čerpių. Jų nedideli langai ir durys pasukti į pietus, o nugara atsukta mistraliams. Užuovėją kuriančios kiparisų gyvatvorės sukuria paslaptingus sodus, o aplink langus ir duris laisvai keroja vynuogės.

Žmonės, kurių kartų kartos gyvena Provanse nekalba nei apie „Provanso” stilių, nei apie puošybą, kai, tuo tarpu, jų namai su grubiai tašytų akmenų sienomis ir terakotos plytelių grindimis, didžiuliu aprūkusiu židiniu dvelkia egzaltuotu žavesiu ir užgniaužia kvapą interjero žurnalų skaitytojams.

Provansas įsimylėjęs senąsias vertybes. Kaip moteris, ilgainiui susitaiko su artėjančia senatve, taip ir Provansas susitaikė su daugybe kartų dažytomis ir perdažytomis sienomis, nusidėvėjusiomis, suskilinėjusiomis grindimis, baldais, kuriais buvo naudotasi šimtmečiais.

Atvykę į Lietuvą prancūzai stebisi: jūs, lietuviai, viską stengiatės suremontuoti: atsilupo dažai – perdažote, grindinys suzmeko – perklojate, sienas iš karto tinkuojate, o plyšius glaistote. Turbūt taip yra todėl, kad pas mus šiuo metu viešpatauja jaunystės kultas. O senas žmogus – jau nurašytas, nebegerbiamas, nevertinamas.

Aš irgi Provanso stilių atradau ir pamilau artėdama prie 40. Tačiau pirmiau pamilau savo raukšleles apie akis ir atsiradusias žilų plaukų sruogas.

Turbūt šiuo ar kitu keliu eidami Provansą atrado ir kiti lietuviai. Juk daugelis mūsų dar esame svečiavęsi, atostogavę, o gal ir praleidę laimingą vaikystę pilkose rąstų trobelėse, kurių stogas dengtas šiaudais ar „toliu”, plūkta medine asla arba nuvaikščiotomis medinėmis grindimis. Medinės lovos užklotos vilnonėmis austomis lovatiesėmis, o ant grindų patiesti iš sukarpytų medžiagos juostelių numegzti takeliai. Tai mūsų lietuviškasis Provanso variantas. Prancūziško Provanso tema labiau rafinuota, išplėtota, bet vis tiek tokia artima širdžiai.

Provanso šūkis: kas sena – tas žavu. Blyškios tinkuotos sienos ir lubos kontrastuoja su storais grubiai tašytais ir dažnai tamsiais mediniais balkiais. Ant blyškių, natūralia grubia drobe trauktų sofų ir fotelių puikuojasi ryškūs vilnoniai pledai ir pagalvėlės. Namų interjerai – neperkrauti baldais.

Virtuvės viduryje stūkso lyg uola didelis apvalus arba kvadratinis pietų stalas, vaškuotas ar atsilupusiu nuo naudojimo laku. Prie jo gaminamas ne tik valgis, bet renkasi šeima ir draugai. Valgomi gardžiausi valgiai, geriamas vynas ir daug daug kalbama. Aplink stalą sustatytos Liudviko XV stiliaus kėdės, dažniausiai nudažytos melsva ar žalsva spalva. Dar virtuvę puošia sena talpi indauja. Ji išpiešta ornamentais arba dailiai drožinėta. Joje laikomi ir indai, ir puodai, ir staltiesės, ir knygos. Viskas, ko gali prireikti, turi būti po ranka.

Prancūzai, kaip ir lietuviai, be galo mėgsta keramiką. Tokių mugių su moliniais dubenėliais ir ąsočiais, kokios vyksta pas mus, pilna ir pas juos. Provansas tuo garsėja. Tradiciniai Provanso motyvai – gaidžiai, alyvuogės, saulėgrąžos, vynuogės, levandos ir bitės – naudojami visur. Spalvos irgi panašios į lietuviškas: medaus geltona, tamsi žalia, ruda molio, raudona terakotos, taip pat levandų arba irisų mėlyna. Keraminiai dirbiniai ir variniai puodai naudojami ne tik stalui, bet ir sienoms puošti. Gražiausia lėkštė dažnai kabinama virš durų, kad ja būtų galima grožėtis kiekvieną dieną.

Svetainėje beveik visą sieną užima didžiulis aprūkęs akmeninis židinys. Virš jo atbrailos džiūsta prieskoninės ir gydomosios žolelės, o iš šonų sukabinti variniai puodai ir keptuvės.

Visur daugybė gyvų gėlių: ar tai krepšelis, ar senas molinis bokalas, ar varinis puodukas, ar stiklinis butelis, ar namo viduje, ar lauke – visur pamerktos gėlės. Vazonai ant palangių šaukia visomis spalvomis, levandų ir pelargonijų kaskados liejasi ant sienų.

Metalinės žvakidės, sunkūs moliniai ąsočiai, rafinuotų mezginių staltiesės – jei bent dalelę to atsinešite į savo namus, Jūs ten atsinešite dalelę Provanso.