“Lietuvos žiniose” buvo paskelbtas interviu – jį įkeliu ir į šį puslapį. Jame rasite ne vien klausimų atsakymų “sesiją”, bet ir keletą patarimų, kurie galbūt Jums pravers kuriant savo svajonių namus.
Jei norite – atsisiųskite PDF dokumentą arba galite perskaityti visą straipsnį šiame puslapyje.
——————————-
Įsimylėjusi Provanso stilių
Sakoma, kad Provanso regiono atmosferą namie mėgsta romantikai ir amžini įsimylėjėliai. Taip pat tie, kuriems beprotiškai patinka Prancūzija.
Vilnietė architektė ir interjero dekoratorė Skaidra Mikalajūnienė tvirtina, kad Pietų Prancūzijos Provanso dvasia artima ne tik įsimylėjėliams, ja užsikrėtę ir menininkai. Jų kūrybinėse studijose šio regiono atmosferos tiek pat, kiek “prancūziškuose bardakėliuose”. Architektė patikslina: “Provanso stilių mėgsta ne vien romantikai. Tarp mano užsakovų yra labai proziškų profesijų žmonių – teisininkų, finansininkų, technologinių projektų vadovų.”
S.Mikalajūnienę senokai paviliojęs Provanso stilius iki šiol laiko įsitvėręs jai už skverno ir neketina paleisti. Architektės namai -nuo pradžios iki pabaigos – ištisas Provanso pasaulis. Ji pati įsimylėjusi tai, kas yra švelnu ir tyra, jauku ir miela. Ne veltui sakoma, kad ši moteris – žinomiausia šio stiliaus puoselėtoja Lietuvoje.
Rojaus pradžia – kaimas
Skaidros žodžiais, kiekvienas gyvenime esame buvę savo išsvajotame rojuje. Vieniems tai – tolimi miestai, didingi muziejai, egzotiški paplūdimiai, kitiems – žemiškesni dalykai. “Mano rojus prasidėjo kaime, name ant aukšto, tarp senų rakandų, suskilusių ir išraižytų baldų, senovinių batelių, knygų, nuotraukų, drabužių. Mane traukė ir žavėjo tas nuėjęs pasaulis, skatino svajoti ir fantazuoti apie senelių jaunystę, praėjusių dienų didybę”, – apie tai, kaip jaunystėje atrado Provansą, pasakojo S.Mikalajūnienė. Vėliau architektė pastebėjo daug panašumų tarp tarpukario Lietuvos ir Prancūzijos kaimų bei miestelių, skirtingų tautų gyvenimo būdo ir papročių.
Namie daug širdžiai mielų daiktų: molio indų, raštuotų pagalvėlių, nertų servetėlių, siuvinėtų staltiesėlių. Gėlių darželiai po langais… Visur toks pat jaukumas. “Mano dekoravimo stilius – ne grynasis Provansas. Tai prancūziškas ir lietuviškas kantri mišinys. Svarbu nenutolti nuo pagrindinių ištakų ir stengtis išsaugoti savo protėvių palikimą”, – vardijo Provanso stiliaus savybes architektė.
Vilioja kontrastai
Provanso šūkis: kas sena – tas žavu. Šis interjero stilius tarsi įsimylėjęs senąsias vertybes. Kaip moteris ilgainiui susitaiko su artėjančia senatve, taip Provansas susitaikė su daugybe kartų perdažytomis sienomis, susidėvėjusiomis ir suskilinėjusiomis grindimis, vos ne viduramžiais naudotais baldais.
Kontrastas – blankiai tinkuotos sienos ir lubos bei grubūs ir tamsūs mediniai balkiai. Ant blyškių, natūralia šiurkščia drobe trauktų sofų ir fotelių puikuojasi ryškūs vilnoniai pledai ir pagalvėlės.
Provanso stiliaus interjeras neužgriozdintas baldų. Jam būtinai reikia erdvės.
Lyg iš vynuogynais apsupto dvaro
Stilingi provansiški namai – kaltinės širmos ir židinio grotelės, baltos ąžuolinės grindys, grubiai tinkuotos baltos sienos, aukštos lubos ir atviri balkiai, baltos senovinės spintos ir komodos, didelis lauko riedulių židinys, nubalintas kalkėmis, – atrodo lyg į Vilnių nužengę iš seno Pietų Prancūzijos dvaro, apsupto vynuogynais. Didelę svetainę, sujungtą su virtuve, nuo kitų kambarių skiria šiltų kraštų augalų – fikusų, kavamedžio, buganvilijos, pacifloros ir Madagaskaro jazminaičių – siena. Svetainės zona apstatyta laikui nepavaldžios klasikos baldais. Tai dar 1970 metais kurta legendinės suomių dizainerės Hanele Bonsdorff gagų plunksnų sofa iš “Interface Blues” kolekcijos, senas danų dizainerių firmos “Frandsen” toršeras ir žurnalinis staliukas, ant kurio taip patogu pasidėti puodelį kavos. Venecijos stiklo šviestuvai skleidžia jaukią šiltą šviesą.
Virtuvėje dominuoja masyvus medinis stalas, kurį šeimininkė suprojektavo pati. Jo stalviršis tradiciškai pagal Provanso stilių klijuotas balto porceliano plytelėmis. Virtuvės zoną atskiria baltas austriškas pianinas.
Kai projektavo miegamąjį, šeimininkei pirmiausia rūpėjo sukurti tinkamas sąlygas ilsėtis, todėl buvo naudojami ramios melsvos spalvos akcentai.
Prancūziški spalvų motyvai
– Ar tiesa, kad kuo daiktas senesnis, tuo gražesnis?
– Jeigu tikrai ką nors mylime ir branginame, sąvokos “senas” ir “negražus” praranda savo reikšmę. Visi turime ką nors brangaus iš savo vaikystės – senų nutrintų žaislų, kaip palikimą išsaugotą rašomąjį stalą, spintą ar raižytą veidrodį. Tie daiktai mums suteikia jaukumo ir šilumos. Esame pasirengę kibti į atlapus, jei kas nors neįžvelgia senų, bet mums brangių daiktų grožio. Jų vertė matuojama kitais parametrais. Provanso vertybė – daiktai, kurie mums kuo nors brangūs.
– Vadinasi, neverta išmesti nieko, ką paliko seneliai: nei subraižyto stalo, nei drabužių spintos be durų? Juk tai taip artima Provansui.
– Tai mūsų gyvenimo istorija, mūsų senelių palikimas. Tie daiktai neturi ypač didelės vertės, bet jie mums brangūs. Todėl visa tai turime vertinti.
– Kokia šio stiliaus dominuojanti spalva?
– Provanso stiliaus interjero spalvos – tarsi Prancūzijos vėliava. Dažniausiai pasirenkama viena iš trijų, o prie jos derinamos kitos spalvos. Gali būti ir tokie atspalviai: geltona kaip medus, tamsiai žalia, ruda kaip molis, violetinė kaip levandų žiedai arba mėlyna kaip vilkdagiai.
– Ar mėgstate keisti savo namų aplinką? Ar tai lemia jūsų nuotaika, metų laikai, ar koks svarbus gyvenimo įvykis?
– Esu architektė ir interjero dekoratorė. Man patinka keisti savo namų aplinką ir eksperimentuoti. Ypatingos priežasties tam nereikia. Savo namus projektavau pati, todėl iš anksto žinojau, kokie jie turėtų būti. Vėliau stengiausi vis tobulinti interjerą. Visada jaučiu šeimos palaikymą, net jei mano idėja yra drastiška. Namiškiai man niekada nepasako – taip nedaryk.
– Gal Provanso stilius labiau tinka vienišoms moterims? Ar ši pastaba turi tiesos? Vyrams toks pasaulis per gražus, jie gali nejaukiai jaustis.
– Vyrams nesvetimas noras turėti gražius namus. Be to, neskirstau savo klientų pagal lytį – visiems stengiuosi sukurti jų svajonių namus.
Provanso interjero taisyklės pagal Skaidrą
Pirma: spalvų derinys – raudona, mėlyna ir balta. Šių spalvų interpretacijos.
Antra: baldai, turintys istorinę praeitį.
Trečia: viskas, kas yra natūralu. Audiniai – linas, drobė, vilna. Mediniai baldai.
Ketvirta: daug knygų, paveikslų ir nuotraukų.
Penkta: didelis ir atviras židinys.
Šešta: Provansas – tai dekoravimo žinios. Jaukumą ir vientisumą kuria šios srities profesionalai.
Gėlių tapybą įkvėpė žiema
Ar teko matyti namus, kuriuose sienos nutapytos originaliais raštais? S.Mikalajūnienė sako, kad tai joks atradimas. Tiesiog užmiršome, kas buvo sena. Architektė savo namų sienas išpuošė nuostabiais gyvais raštais. Tai ir vėl – Provanso stiliaus dalis.
“Prieš dvejus metus žiema buvo niūri ir tamsi. Mane užplūdo begalinis pavasario ir gėlių ilgesys. Jis buvo toks stiprus, kad vieną dieną čiupau teptukus, dažus ir svetainės bei virtuvės sienas ištapiau gėlėmis. Dar po mėnesio – miegamąjį. Man padėjo vyriausioji duktė. Vieną miegamojo sieną padengėme vijoklinėmis rožėmis”, – prisiminė architektė.
Kokie motyvai tinka sienų tapybai? Pasak Skaidros, kiekvienas žmogus renkasi tai, kas jam gražu. “Man patinka gėlės, jos teikia didelį džiaugsmą. Vyrų pasaulis kitoks – galbūt darbo kambaryje labiau tiktų koks nors medžioklės motyvas”, – aiškino architektė.
Paslepia statybininkų klaidas
Tapetai – sienų tapybos imitacija. Provanso interjero dekoratorė siūlo rinkti geros kokybės tapetus, jei nenorime tapytų sienų.
“Man sienų tapyba – tai tam tikra meditacija. Ši kūrybos sritis nekonkuruoja su tapetais. Rankų darbo tapetai yra labai kokybiški ir gražūs. Viduramžiais atsiradę tapetai – daug pigesnė ir platesniam visuomenės sluoksniui prieinama piešinių ant sienos bei austų gobelenų alternatyva. Jų raštus kūrė garsūs menininkai, pavyzdžiui, Albrechtas Diureris. Dailininkai piešė didelius paveikslus ir ornamentus, vėliau – panoraminius peizažus. Sovietiniais laikais daugelio mūsų butų sienos buvo specialiai klijuojamos tapetais. Taip bandyta slėpti statybininkų broką: kreivas sienas, nelygų paviršių. Margi tapetai idealiai paslepia viską, ką nekokybiškai padaro statybininkai. Visiškai atsisakyti jų neverta. O geri tapetai suteikia namams ir jaukumo”, – kalbėjo S.Mikalajūnienė.
Mažas rojaus gabalėlis
Prieš 15 metų Skaidra per televiziją pamatė laidą apie benamius, gyvenančius šiluminėje trasoje. Architektę nustebino, kaip žmonės, gyvendami tokiomis sąlygomis, jautė namų aplinkos grožį. Ant kartoninės dėžės-stalo buvo patiesta servetėlė, į puslitrinį stiklainį pamerkta gėlių. “Tada supratau, kad be namų likęs žmogus nepraranda jaukumo dvasios. Savo aplinką jis bando puošti taip, kaip sugeba ir gali”, – įsitikinusi Skaidra.
Sakoma, kad namai turėtų įkvėpti ir pakylėti į aukštesnį lygmenį, šildyti mus spalvomis ir jaukumu, būti užuovėja nuo gyvenimo negandų. “Pirmiausia namai turi traukti dėmesį, glostyti akį. Tad nedvejokime, kurkime ir tobulinkime juos. Kiekvienas galime susikurti savo mažytį rojų”, – ragino architektė.