Pereinamasis stilius, tai tradicinio stiliaus modernizavimas. Šis stilius išlaiko tradicinius komforto principus panaudojant šiuolaikinius elementus. Pereinamasis stilius populiarus šeimyninių, pastovaus temperamento, aktyvaus gyvenimo būdo, 30-40-mečių žmonių tarpe. Pereinamasis dekoras suteikia žmogui galimybę pasirinkti mėgstamus tradicinius bei modernistinius elementus ir juos pritaikyti atmetant tai, kas nepatinka. Tai tradicinis stilius, be perkrovimo, sujungtas su šiuolaikiniu stiliumi, be šaltumo jausmo. Ši jungtis sukuria elegantišką, atnaujintą klasikinę klasikinę, bet kartu kartu ir paprastą bei jaukią erdvę. Pereinamasis stilius lengvai sukuriamas, patogus, visi elementai prieinami, nereikalauja didelių išlaidų.
Pereinamojo stiliaus kambariai elegantiški, šiuolaikiški šiuolaikiški, bet kartu kartu ilgalaikiai, nesivaikantys mados vėjų. Minimalizmas spalvose ir aksesuaruose derinamas su klasikinėmis linijomis ir tekstūrų įvairove.
Spalvų paletė labai subtili, dominuoja dramblio kaulo, pilkšvai kakaviniai, smėliniai, gelsvai rudi atspalviai. Šios paprastos spalvos stimuliuoja atsipalaidavimą, atitrūkimą nuo sąmyšio. Iš gilesnių spalvų dažniausiai naudojami tik natūralios medienos atspalviai: nuo šilto rudo iki tamsaus šokolado. Jeigu nuspręsite pasirinkti akcentines spalvas, nesivaržykite. Samanų žaluma, terakotos ar cinamono raudonis, džinsinė mėlyna, gilus bordo ir violetinė, švelni alyvmedžių žiedų spalva ir pilkšva rožinė- pasirinkite vieną ar porą spalvų, tačiau naudokite jas santūriai, turėkite omenyje tai, kad kuriate atsipalaidavimo erdvę ne tik kūnui, bet ir akiai.
Baldai pasirenkami paprasti, bet stilingi; erdvūs, bet nebauginantys savo dydžiu. Mastelio išlaikymas labai svarbus kuriant pusiausvyrą ir funkcionalumą. Baldai nei senoviniai, nei supermodernūs. Baldų linijos dažniausiai tiesios, kai kur lenktos, sušvelnintos, užapvalintos, jos neatrodo griežtos. Mediena prašmatni savo kokybe, tai raudonmedis, riešutmedis, klevas, lakas matinis arba blizgus, labai kokybiškas. Čia komfortas ir praktiškumas nugali prieš mados užgaidas. Pereinamojo stiliaus kambariai nei per daug moteriški, nei vyriški, juose jaukiai pasijus bet kas. Dėl stilistinio baldų paprastumo tinkami variantai yra skandinaviško stiliaus, tradiciniai be jokių išraižymų mediniai baldai, stiklu dengti staleliai. Pasirenkant minkštus baldus geriausiai tinka žąsies plunksnom arba pūkais kimšti, paprastų formų, šiuolaikiniai, bet nesivaikantys mados, neutralūs, lengvai priderinami prie kitų elementų.
Miegamajame jokių baldakimų, viskas labai funkcionalu, praktiška, tarnauja savo tikslui. Valgomojo stalas rūstus, daugiau šiuolaikiškas negu klasikinis, indai ir įrankiai paprasti, kasdieniški, kokybiški. Erdvė tinkanti šeimos reikmėms, patogumui, be nereikalingų dekoracijų.
Monochromatinę spalvų schemą papildo aksesuarai, kurių naudojama labai saikingai. Akcentuojami daiktai kuklūs, ne per dideli, bet kartu stilingi. Interjero detalėmis tarnauja dideli augalai moderniuose vazonuose, paveikslai ir meniškos fotografijos paprastuose rėmuose. Skoningi, rinktiniai elementai ar meno kūriniai pateikiami nesuteikiant jiems ypatingos reikšmės. Jie spontaniški, bet neiššaukiantys. Įrėminimams, aksesuarams ir šviestuvams naudojami metalai, geriausiai tinka matinis nikelis, sidabras, “surūdijusi” geležis, varis arba bronza.
Pereinamojo stiliaus grindys paprastai medinės, dengtos švelnių atspalvių kilimais. Čia svarbi kilimų tekstūra, tai gali būti austi virviniai, kilpeliniai, sizalio arba tiesiog tradiciniai vilnoniai kilimai – labai tekstūriški, prašmatnūs.
Langus dengia kuklios, dažniausiai vienspalvės užuolaidos ant puošnių metalinių arba medinių karnizų. Jeigu langus dengsite žaliuzėmis, tai pasirinkite tekstilines sutraukiamas romanetes arba bambukines (medinės) susukamas žaliuzes.
Spalvų trūkumą kompensuoja tekstūrų ir raštų įvairovė baldų apmušaluose, kilimuose, užuolaidose, pagalvėse, pleduose. Čia derinamos tekstūros nuo šiurkščių, šeriuotų iki švelnių, slidžių paviršių. Pereinamajam stiliui sukurti naudojami tokie audiniai, kaip šenilas (audinys iš aksominio siūlo, lyg pūkuotas vikšras), velvetas, mikrofibra (sintetinė zomšo imitacija), oda, medvilnė, tvidas, džinsinis audinys, šilkas, austos nendrės arba virvės. Jeigu audinys su piešiniu, – tai dažniausiai vieno tono arba smulkaus grafinio ornamento. Kiekvienam kambariui turi tekti keletas skirtingų tekstūrų.
Minimalizmas išlaikomas pasirenkant detales. Pavyzdžiui juodai-baltos ar rudai-baltos nuotraukos juoduose ar sidabriniuose rėmuose; šiuolaikiškos sidabrinės žvakidės ant medinio padėklo; alyvuogių spalvos pagalvėlės ant samanų spalvos sofos; pora medinių krėslų kreminės medvilnės apmušalais.
Kaip visa tai suderinti, sujungti į vieną visumą, kaip išbaigti? Pereinamasis interjero stilius kažkuria prasme yra truputį eklektiškas, todėl sujungiant elementus reikia panaudoti tam tikras “gudrybes”. Jungiamaisiais elementais tarnauja daiktų savybės. Pavyzdžiui, jeigu daiktai yra iš skirtingų stilių, juos į visumą sujungs vienodos spalvos apmušalas, arba skirtingų spalvų, bet vienodos tekstūros medžiaga. Jeigu medžiagos skirtingos, elementus vienija vienas stilius, gimininga forma. Kartais trečias elementas tarnauja jungtimi tarp dviejų sunkiai suderinamų. Kaip pavyzdžiui, jungtimi gali būti kilimas, atkartojantis dviejų skirtingų elementų spalvas, arba dekoratyvinis paveikslas, atkartojantis linijas. Nuosaikumas detalių panaudojime, meno ir aksesuarų nesureikšminimas – tai pereinamo stiliaus esmė. Judėkime link paprastumo, jaukumo, atsipalaidavimo jausmo. Klauskite savęs ne tik “kas čia tiktų?”, bet ir “ko čia yra per daug, ką iš čia galima būtų pašalinti?”.
Pereinamasis stilius tai elegantiškas, jaukus, klasikinis, turtingas, turintis išliekamąją vertę, nesudėtingas, atpalaiduojantis. Jis žavi savo sodriais, prašmatniais audiniais, paprastais ir patogiais baldais, jaukiomis zonomis. Ar atsirastų nors vienas, kam tai nepatiktų?
______________________
One comment on “B-C. Pereinamasis interjero stilius”